Krūties vėžys
Kiekvienais metais diagnozuojama daugiau nei 1600 krūties vėžio atvejų ir daugiau nei 500 mirčių. Krūties vėžiu gali susirgti ir vyrai, tačiau tai pasitaiko retai – vienam sergančiam vyrui tenka daugiau nei 100 sergančių moterų. Maždaug 10% krūties vėžio atvejų yra dėl paveldimų su krūties vėžiu siejamų genų mutacijų – tai vadinama paveldimu krūties ir/arba kiaušidžių vėžio sindromu (angl. HBOC).
Dažniausiai tiriami paveldimo vėžio rizikos genai yra BRCA1 ir BRCA2. Jų mutacijos dažniausios. Neradus su padidėjusia krūties vėžio rizika siejamų mutacijų BRCA1/2 genuose išlieka rizika, kad buvo paveldėti genetiniai pokyčiai kituose, rečiau mutuojančiuose, vėžio rizikos genuose.
Kiaušidžių vėžys
Kiaušidžių vėžys kiekvienais metais diagnozuojamas apie 400 moterų. Daugumai moterų nustatomas vėlyvos stadijos vėžys ir todėl mirtingumas yra aukštas, pvz. 2020 m. Higienos instituto duomenimis nuo kiaušidžių vėžio mirė 263 moterys. Tikslios šios ligos išsivystymo priežastys nėra aiškios. Žinomi keletas veiksnių, padidinančių šios ligos riziką: ankstyva mėnesinių pradžia, vėlyva menopauzė, buvusios kiaušidžių cistos, persirgtos kiaušidžių uždegiminės ligos, nuolatinis riebaus ir kaloringo maisto vartojimas. Didesnę riziką susirgti šia liga turi negimdžiusios moterys, moterys, gydytos medikamentais nuo nevaisingumo bei vartojančios pakaitinę hormonų terapiją.
Kiaušidžių vėžio išsivystymo priežastimi gali būti paveldėti pakitę genai. Dažniausiai tiriami rizikos genai yra BRCA1 ir BRCA2, tačiau riziką žymiai padidina mutacijos ir kituose aukštos ar vidutinės rizikos genuose kaip RAD51C, RAD51D, BRIP1 ir pan.
Paveldimas krūties ir/arba kiaušidžių vėžio sindromas
Senstant rizika susirgti krūties vėžiu didėja ir iki 80 metų jau būna susirgusios 10% ar šiek tiek daugiau moterų – toks susirgimų dažnis vadinamas bendrąja populiacine rizika. Ne visoms moterims rizika susirgti vėžiu yra vienoda – didesnę riziką turi tos moterys, kurios yra paveldėjusios mutacijas vėžio rizikos genuose. Toks paveldėtas polinkis susirgti krūties ir/arba kiaušidžių vėžiu yra vadinamas paveldimu krūties ir/arba kiaušidžių vėžio sindromu. Ištirta, kad rizika susirgti krūties vėžiu labiausiai išauga esant BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijoms, kurios yra dažniausiai tiriamos. Maždaug pusė paveldimo krūties vėžio atvejų nulemiama mutacijų kituose, vis dar retai tiriamuose, vėžio rizikos genuose. Be BRCA1/2 į Europos medicininės onkologijos draugijos (ESMO) klinikinės praktikos rekomendacijas įtraukiami kiti krūties vėžio rizikos genai: TP53 (p53), PTEN, ATM, PALB2, CHECK2, STK11, CDH1. Nustačius paveldimas mutacijas šiuose rizikos genuose yra rekomenduojama anksčiau ir/arba dažniau tikrintis dėl galimo krūties vėžio. Literatūros duomenimis yra nustatyta bent 10 genų, kurių paveldimos mutacijos siejamos su kelis ar daugiau kartų didesne krūties arba kiaušidžių vėžio rizika.
Krūties vėžio simptomai
Dažniausiai pastebimas krūties pakitimas, dėl kurio įtariamas vėžys, yra apčiuopiamas sukietėjimas/-ai krūtyje. Apčiuopiami dariniai krūtyje nebūtinai rodo vėžį – dažnai tai būna nepiktybiniai pakitimai tokie kaip krūties cistos arba fibroadenomos. Vėžį įtarti galima ir esant kitiems simptomams, kaip krūties formos ar dydžio pokyčiai, krūties patinimas, padidėję pažasties limfmazgiai, primenanti apelsino žievelę krūties oda, įtrauktas į krūties vidų spenelis, odos srities aplink spenelį bėrimas, išskyros iš spenelių. Kartais nejaučiama jokių simptomų – taip būna, kai navikas labai mažas ir dar neapčiuopiamas.
Kiaušidžių vėžio simptomai
Dažniausiai ligos pradžioje moterys nejaučia jokių simptomų. Ligai įsibėgėjus moteris gali prarasti apetitą, jausti skrandžio pilnumo jausmą, pradėti mažėti kūno svoris, taip pat gali būti jaučiamas skausmas pilvo apačioje. Dažnai pacientės skundžiasi tuštinimosi ir šlapinimosi sutrikimais, skausmingu lytiniu aktu ar kraujavimu iš lytinių organų.
Krūties vėžio stadijos
Pagal vėžio išplitimą išskiriamos 5 krūties vėžio stadijos: nuo 0 iki IV (4) stadijos. Kuo mažesnis stadijos skaičius – tuo vėžys mažiau išplitęs. 0 stadija – tai neinvazinis vėžys, kuris neišėjęs už epitelinio audinio ribų. Likusios stadijos rodo invazinį vėžį, kai vėžinės ląstelės plinta į gretimus audinius. I (1) ir II (2) stadijos – tai ankstyvų stadijų krūties vėžys, kai naviko skersmuo yra ≤ 5 cm, galimas vėžinių ląstelių plitimas į gretimus krūties ir pažastų limfmazgius, nėra metastazių į kitus organus. III (3) stadija – naviko skersmuo > 5 cm, gali pereiti į audinius aplink krūtį, dažnai stebimas plitimas į krūties ar pažastų limfmazgius, nėra metastazių į kitus organus. IV (4) stadija – stebimos metastazės į kitus organus: kaulus, kepenis, plaučius, smegenis. Išgyvenamumas 5 metų laikotarpyje labai priklauso nuo vėžio stadijos: anksti diagnozavus (I arba II stadija) išgyvenamumas siekia >90%, tačiau esant IV stadijos vėžiui išgyvena tik ketvirtadalis sergančiųjų (šaltinis https://www.cancerresearchuk.org/health-professional/cancer-statistics/statistics-by-cancer-type/breast-cancer/survival#heading-Three ).
Kiaušidžių vėžio stadijos
Išskiriamos keturios kiaušidžių vėžio stadijos: nuo I (1) iki IV (4). Kuo aukštesnis stadijos skaičius – tuo vėžys labiau išplitęs. I (1) stadijos vėžys yra tik kiaušidėse, laikomas ankstyvos stadijos vėžiu. II (2) stadijos vėžys išplitęs ne tik kiaušidėse, bet taip pat dubens srityje. Navikas dažniausiai išplinta į tokius organus kaip gimda, kiaušintakiai, šlapimo pūslė, tiesioji žarna. III (3) stadijos vėžys išplitęs už dubens srities ribų – į pilvaplėvę, limfmazgius pilvo srityje. IV (4) stadijos vėžys reiškia, kad nustatomos metastazės tolimuose organuose: kepenyse, blužnyje, plaučiuose, limfmazgiuose už pilvo srities ribų.
Darbo laikas 
